Is tikruju, tai netgi nezinau kada manno diena prasidejo.Nes galbut kai kas pasakytu, kad dar
tesiaisi vakarykste.
Sianakt nesapnavau kosmaru,nesapnavau netgi pasaku. Sianakt nemiegojau.
Sianakt buvau su kazkuo artimai, jauciau kazka labai stipriai.
Maciau ja savo ekrane, besisypsancia, nuostabia. Mano vienintele. Nusikirpo sau plaukus, sake viena diena ja pagavo ikvepimas ir atejusi namo, tesiog nukirpo savo juodas garbanas. As irgi taip kartais darau, galbut netgi as ja to ismokiau.
Sianakt neteko kalbeti, kalbejo ji, as kalusiau. Klausiau jos paselusio juoko, ziurejau i jos veido israiskas, be proto smaikscias, ji manes nemate, negirdejo tu momentu kai pratrukdavau juoktis.
Sia nakti ruosiausi rasyti esse, sedejau ant lovos uzkrautos knygomis, mano samone zinojo kad nieko neparasysiu, mano pilvas prase samones, kad pasakytu man, jog jis nori valgyti. Samone pranese man, bet pridure, jog jai gaila pupeliu, kad nenori jog jos vienos keliautu virskinimo taku.
Sia nakti ant pirstu galiuku virtuveje viriau ryzius , stengiausi buti nematoma.
Maciau, kad ji jau pavargusi, ji nemate ir as saves nemaciau, bet zinojau kad atrodau panasiai kaip ji, net spuogus toje pacioje vietoje turejome. Nutareme pokimarit' valandziuke, jai nereikejo i universteta, man uz dveju valandu keltis.
Atsikelaiu, nors nezinau ar buvau uzmigusi. Saule skverbesi pro mano zaliuzes- atsitverima nuo dangaus, ir jei ne saule, tai tolaiu lovoje galvociau, ar buvau uzmigusi ar ne. Pasikalbejau su savimi, kad ne liesciau spuogu rankomis, nes tai ne padeda, ir isejau, isejau i ta vieta, kur visi kalba kita kalba, kur neturiu nei vieno tokio kaip ji.
Siandien pirma karta i universiteta pasiemiau fotoaparata. Draugai su kuriais praleidziu daugiausia laiko uzsidengdavo veidus, kad ju nefotografuociau. Nesupranta, kad tuo reikia dziaugtis, kai kazkas nori tave nfotografuoti. Vien J. atsisedes ramiai ir ziurejo i bjektyva, tiek kiek reikejo. Taip pat ilgai ziurejo i mano piesinius per paskaita, ir i mano uzrasus, nors ju nesuprato.
Kai isejusi is universiteto pasukau nuju keliu. Isitikinau, kad kiemai cia neturi isejimu, grizau atgal. Ejau savo nutrintais keliais, kaip pamaciau vieta, kuri turi pakeisti iprastinius pasisedejimus kavineje, kalbant apie nieka su draugais su kuriais daugiausia praleidziu laiko.
Tai vieta man ir tam zmogui, kuri turiu sutikti ten. Cia.
No comments:
Post a Comment