rytas mano kambarelyje yra labai jaukus. neisivaizduoju kaio zmones gali gyventi be lango. nezinau kodel, siandien netrukde net zaliuzes ir nesinorejo ziureti pro lnga taip ilgai kaip visada norisi, nes man uzteko to vieno pasiziurejimo i ta grozi.
vakar, per pietu pertrauka, ejau mano graziausios vietos gatve ir taip pikau ant saves,kad nepasiemiau fotoaparato,kad galeciau nufotkinti tuos nuostabius medzius. ta minute kai apie tai galvojau,man tiesia fotoaparata ir praso nufotkinti dvi merginos. 'tik pagauk medzius, prasau', aisku aisku, jie cia ir svarbiausi ;}}}
siandien apsirengiau mamos atsiustu paltubatais ir kepure, varau i miesta...gal traukiniai nevaziuos, bet varau, turiu nufotkinti ta nuostabia ziema.
No comments:
Post a Comment