netiesa

mano vardas Veronika. darbe vadina mane pilnnu vardu, bet draugai dazniausiai saukia Vero, arba Vii. gyvenu name su baltarusu seima, todel suprantu juos,nes moku rusu kalba. bet neatrandu su jais bendros kalbos ir bendru pomegiu. Rokas ir Hip-Hopas-du broliai, kurie irgi nuomojasi kambari kaip ir as, atrod kaip tikri seimos nariai, nemanau, kad daro reiksme tai,jog jie su jais gyvena ilgiau, manau paprasciausiai jie kai is vienos salies,tai plaukia ant vienos bangos.
Sypsena vienintele moterys toje seimoje-neskaitant jos dukrytes-Pupos. Sypsenos vyras- Barzda, toks truputeli galantiskas meme. nes nori is saves daryti kazkoki niekada neklystanti vyra, bet paziurejus i ji, susidarai nekoki galantisko vyro pavyzdi, nors ir vazineja motociklu ir skutasi sau skiautere... bet jiedu su Sypsen amyli vienas kita.labai labai ir manau ju meile nemazeja o stipreja ir ju dukrele nuostabi, auga apsupta zmoniu ir tevu meiles.
dar gyvena su mumis Saulegraza. Sypsenos brolis. jis turi nuostabu balsa, galetu dirbti radio vedeju.. kaip ir Rokas su Hip-Hopu, nenustoja grojes kompiuterinius zaidimus. tai truputeli erzina mane, gal netgi ne truputeli, nes zmones pamirso apie tikra gyvenima ir jo malonumus.
nemanau,kad as gyvenu tobula gfyvenima, nes neseniai padariau viena dalyk, del kuriio negaliu surasti sau ramybes dabar. vienitelis saltinis kuris galejo mane nuraminti buvo kompiuteris-zmones su kuriais galejau susirasineti.,muzika. bet uzvakar,per mano gimtadieni, Sypsena paprase graziniti jos kompiuteri. grazinau.
man 19 metu. negaliu patiketi, kad taip greitai suaugau. kartais isivaizduoju save dar jauna ir grazia, nes kad ir kaip tikeciau kad dabar esu grazi, bet 15 buvau grazesne..
ir mnao siela buvo grazesne,tyresne...ir mano poelgiai ir veidas. penkiolikos nerukaiu, nesimylejau, negeriau, nemelavau, nevogiau, dabar to irgi nepiknaudziauju, bet darau. o tai jau mnes neatleidzia nuo sielos grauzaties ir tokiu dienu,kai nenoriu nieko daryti nes negaliu pakesti savo paties egzistavimo salia.
kiekvieni metai atnesa kazka naujo,sie man atnese supratima, jog turiu jauneti isore brandinat zinias ir patirti. nes juk zinau kaip buti graziai ir jaunai, bet nezinau kaip buti protingai ir patyrusiai.
as tikiu jog viena diena sutiksiu zmogu, su kurio praleisiu visa savo gyvenima ir taip pat patirsiu graziausias ir maloniausias akimirkas, kuriu su nieko pries tai nebuvau patyrusi.
nors ir tikiu, kad mano kunas yra mano ir galiu daryti su juo ka noriu ir kad pasaulyje yra daugiau nei vienas zmogus, kuris vertas liesti ir nagrineti mano kuna, bet dar labiau tikiu Dievu.
prasidejo mano metai, mano metai!
o jura buvo nuostabi ta diena ir saules atspindis joje, kai sededama ant akmenuku mintimis gulejau ant rozinio pripuciamo ciuzinio juros viduryje.
ir kaip galiu netiketi, kai jis mna toks geras ir kaip as galiu negyventi jam.