20-27, balandis
mano akimirkos, kuriu turejau laukti daugiau nei puse metu prasides, nenoriu svajoti, nors kai uzsimerkiu, viena ka matau tai sypsenas, jauciu apkabinimus, bucinius. net isivaizduoju kaip Siela mane pakelia i virsu, kaip Broliukstis suspaudzia mano galva ir pabuciuoja slapiai tiesiai i lupas, kaip as ji suspaudziu...matau mamos zvilgsni. bet nenoriu svajoti, nes noriu tai pergyventi kaip pirma karta, vieniteli...nepakartojama, neissvajojama.
jauciuosi pasiruosusi
noriu atsirasti lyg is niekur, is cia.
kur krevetes tik 2 piniginiai vienetai, kur nera dziugo ir luksio suriu..
kovo 11
mokytis, uz keliu dienu atvaziuoja Juru Kiaulyte. sudrums mano vienatve ir sukurta pasauli. reikes sakyti ate Rokui, Hip-Hopui, Sypsenai, Pupai, Barzdai..manes laukia gerenis vaizdas pro
langa, didelis veidrodis, palange ir popeline ant jos.
galbut metas apsikirpti plaukus?
mano plaukai dabar siekia pecius, Ji sako, kad man taip labai tinka, bet pati jauciuosi labai nobodziai...
neturiu jokiu minciu jokiu planu, gyvenu laukdama, kad kazkas atsitiks,kas pakeis mano gyvenima. niekas is dangaus nekrenta, bet as nesedziu vietoje. kaikurie zmones mano, kad as negaliu sedeti vietoje ir turiu kazka daryti.
zinau, kad man reikia kurti.
o dabar visos svajones susijusios vien su pinigais.
is tiesu gal ne taip ir blogai.
kambari dvi rozes, netikiu prietarais.
No comments:
Post a Comment