jis ir ji

istorijos tesinys.

viena grazia diena, kai teveliai mums suko plaukus, kabino kaspinus, renge baltom suknelem, as netgi nenumaniau kad susipazinsiu su savo gyvenimo drauge. stovejome toj pacioj eilem ir as labai pamegau jos balta, pabarstyta geltonom gelytem suknele ir jos plaukus. nezinau ka ji pamego manyje, bet i mokykla ejome susikabinusios rankomis, juokemes ir sypsojomes...tai tesesi dar metelius kol musu draugyste nesuzlugo. bet kokia ten buvo draugyste, vaisciojom po koridorius kartu supainiojusios rankas musu specialioju mazgu, sokom poloneza, as rodziau jai kaip daryti spagata, ji man rode kaip vaikscioti ant podiumo. bet nesutapo musu luomo lygiai, o gal interesai?
tuo metu, as draugavau su visais, ji draugavo su tais kurie buvo labbiau kaip ji, gal turejo daugiau leliu, ar grazesne kuprine negu turejau as. draugu ji tikrai neieskojo, visi norejo buti jos draugais. per valentino diena gaudavo rekordini skaiciu atviruku, per gruodzio 6, kai i kuprines paslapcia ikisdavom dovaneles, ji gaudavo daugiausia, nors pati niekam nieko slaptai nededavo.

as irgi retai kazkam dedavau, nes visada pamirsdavau, arba neturejau pinigu nupirkti, bet karta ikisau, pavelavau viena diena, bet ikisau jai sidabrini varpeli. pamaciusi ismete man atgal i veida, pasake tokio sudo(atsiorasau us negrazu zodi) jai nereikia. atsimenu tai iki sios dienos ir niekada to nepamirsiu, grazioji ji, pasidare mano akyse pabaisa, materialiste ir ne mano drauge.

Juru Kiaulyte tuo metu sedejo netoli sio ivykio vietos ir buvo labai laiminga gavusi 'second hand' varpeli. myliu ja del to ka ji padare ta minute..nes ji mane isgelbejo nuo vaikystes traumos.