kavos malonumas, grozis nuo pat jos atsiradimo akimirkos, kai kavos pupeles prinoksta ir malamos isduoda neapsakoma kvapa, iki paskutinio laso, kai ant puodelio dungno lieka tik tirsciai.
kava ir pienas...kartais negi noreciau buti tamsaus gymio, kad ilipusi i vonia, pripilta vandens ir pieno jausciausi kaip tirpstanti jame kava, pamazu atsirandanti ant dugno.
bet pats kavos gerimas man atnesa pakankamai malonumo. atsimenu kai po didelio barnio su Siela, kai buvo labai karsta diena, atnesiau jam ir sau po stikline saltos kavos. sedejome ant kalniuko ir susitaikem, juotome svelnu kavos skoni savo burnose.
nenoriu nieko rasyti apie Juru Kiaulyte, kava mane reciau nuvylia nei ji.
ne taip isivaizdavau gyvenima su ja, gal as niurzga, o gal ji per daug demesio kreipia ne i ta puse.
turbut man reikia nusiraminti ir skleisti kavos aropmata kuris reiks visiska ramybe ir pusiausvyra. nesazininga nustatyti jai savo taisykliu. belieka tik usitaikyti ir gyventi taip, lyg jos nebutu lyg ji butu smekla mano namuose. kartais vakarais paklausyti jos pasakojimu ir uzmigti jai neipusejus. padaryti planu kuriuos ir siap ir taip bus sugriauti jei ne jos, tai jos draugu.
gal kadanors isgersime kartu kavos ir mano sirdis palengves.
No comments:
Post a Comment