tai yra ta diena kai turiu kazka parasyti.
man nesvarbu, kad gal bus banalu ir neidomu, ir visdelto,kiek zmoniu cia kazka skaito...o tie kurie skaitys perskaitys ir jiems nieko isskirtinio nereikes.
o ka gi as rasau..
gniauziu pykti savije, pykti tiems zmonems kriems jo jausti netureciau,turetu greitai praeti, bet tikiuosi daugiau is ju ar is jos jokio blogo zodzio neisgirsiu nes tikrai uzmesiu irgnora ir tada darykit jus ka norite.
turbut reikes nustoti prasyti zmoniu paslaugu,nes matau zmones paslaugu uz dyka nedaro, arb pradeda priekaistauti, arba blogiausia,pradedu jaustis jiems skolinga vos ne visa gyvenima...
ir kodel gi jiems butina parodyti kad jie tokie nuostabus, kad del manes kazka padare????
ziuriu nuotraukas kai dar buvu jauna ir patenkinta, nenuvarginta gyvenimo.tada kai nieko is nieko nereikejo, tik is tievu ir is vaikino, is vienu ir is kito reikejo meiles, na ir gal tode ir buva tokia patenkinta, nes visko turejau ko reikejo.
truksta man meiles, truksta mamos buckio visom progom, truksta mano meliausiuju apkabinimu, truksta buciniu.
as pykstu nes mano nezinau ar tikrai noriu savo laika, savo jegas, savo nervus eikvoti del vieno zmogaus kuris atwaziavo. nes tikrai jauciu, kad daug ka del jos paaukojau o i netgi negali vaziuoti namo kai jos prasau o dabar dar jos chbra reikia rupintis ir dar ta chebra apie mano Svelnuma kalba ne toiu tonu ir zodziais kurie turetu skambeti.
laukiu juru kiaulytes, eisiu maudytis. ytoj niekur nenoriu vaziuoti, su niekuo...noriu tik nusiprausti ir miegoti. betgi zmnes miega nenoriu zadiiini
No comments:
Post a Comment